Ryšys tarp mokymosi ir ilgaamžiškumo

Naujausi tyrimai, atlikti Kolumbijos universiteto Mailmano visuomenės sveikatos mokykloje ir Roberto N. Butlerio Kolumbijos senėjimo centre, atskleidžia reikšmingą ryšį tarp išsilavinimo ir ilgaamžiškumo. Framingemo širdies tyrimo rezultatai rodo, kad aukštesnio išsilavinimo asmenys, palyginti su mažiau išsilavinusiais bendraamžiais, linkę lėčiau senėti ir dėl to ilgiau gyventi. Šis novatoriškas tyrimas, paskelbtas žurnale "JAMA Network Open", yra pirmas tokio pobūdžio tyrimas, kuriame tiesiogiai susiejamas aukštesnis išsilavinimas su lėtesniu biologiniu senėjimu ir mažesne mirtingumo rizika.

Išsilavinimas sulėtina senėjimo procesą 2-3 proc.

Tyrime buvo naudojamas novatoriškas DunedinPACE epigenetinis laikrodis, kurį Kolumbijos universitetas sukūrė kartu su Duke'o universitetu, kad būtų galima išmatuoti senėjimo tempą pagal baltuosiuose kraujo kūneliuose randamus DNR metilinimo žymenis. Laikrodis veikia panašiai kaip biologinis spidometras, įvertinantis su amžiumi susijusių pokyčių greitį organizme. Šių tyrimų duomenimis, papildomi dveji mokslo metai gali sulėtinti senėjimo procesą maždaug 2-3 proc. Šis sulėtėjimas koreliuoja su maždaug 10 proc. sumažėjusia mirtingumo rizika, o tai dar labiau pagrindžia ankstesnes tyrimo vyresniojo autoriaus daktaro Danielio Belskio (Daniel Belsky) išvadas.

"Išsilavinimo svarba neapsiriboja vien socialine ir ekonomine nauda. Jis turi didelę reikšmę ilgaamžiškumui ir biologiniam atsparumui", - aiškino Belskis, Kolumbijos Mailmano mokyklos Epidemiologijos katedros docentas. "Suprasti, kaip išsilavinimo lygis veikia sveikatą ir gyvenimo trukmę, yra labai svarbu ne tik siekiant užtikrinti asmeninę gerovę, bet ir formuojant politiką bei švietimo praktiką."

Išsilavinimo mobilumas: raktas į sveikesnį senėjimą

Kolumbijos universiteto mokslininkai išanalizavo 14 106 Framingemo širdies tyrimo trijų kartų dalyvių duomenis, susiedami vaikų išsilavinimo lygį su jų tėvų išsilavinimo lygiu. Ypač daug dėmesio jie skyrė 3 101 asmenų, pateikusių kraujo mėginius, pogrupiui, naudodami šią informaciją biologinio senėjimo tempui apskaičiuoti pagal DunedinPACE laikrodį. Tyrimo metu taip pat buvo ištirtos 2 437 brolių ir seserų poros, lyginant išsilavinimo lygius ir senėjimo tempus, kad būtų galima kontroliuoti šeimyninę ir socialinę bei ekonominę padėtį.

Tyrimo pirmoji autorė daktarė Glorija Graf (Gloria Graf) pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į išsilavinimo mobilumą, t. y. kaip asmenų išsilavinimo lygis skiriasi nuo jų tėvų ir brolių bei seserų. "Sutelkę dėmesį į santykinius išsilavinimo pasiekimus, galime tiksliau išskirti paties išsilavinimo poveikį senėjimui ir ilgaamžiškumui", - teigė G. Graf.

Rezultatai buvo nuoseklūs lyginant įvairias kartas ir šeimas. Didesnis išsilavinimo mobilumas buvo susijęs su lėtesniu senėjimu ir mažesne mirtingumo rizika. Grafas pažymėjo: "Iki pusės mirtingumo skirtumų, susijusių su išsilavinimu, galima paaiškinti sveikesne senėjimo trajektorija tarp asmenų, turinčių aukštesnį išsilavinimą."

Ateities kryptys ir poveikis politikai

Išvados rodo, kad išsilavinimo įgijimą skatinanti politika galėtų būti veiksminga sveiko ilgaamžiškumo didinimo strategija. Tačiau Grafas ir Belskis pripažįsta, kad norint tvirtai nustatyti priežastinį ryšį tarp išsilavinimo ir lėtesnio biologinio senėjimo, reikia eksperimentinių įrodymų. "Epigenetiniai laikrodžiai, tokie kaip DunedinPACE, galėtų atlikti svarbų vaidmenį tokiuose tyrimuose, nes juose būtų gauti išmatuojami rezultatai, atspindintys ilgalaikę švietimo naudą sveikatai dar prieš pasireiškiant ligai ar negaliai", - pridūrė Belsky.

Tyrimai ir toliau plėtojami, tačiau ryšys tarp išsilavinimo ir ilgaamžiškumo išlieka įtikinamu argumentu, pagrindžiančiu aukštojo mokslo naudą visuomenei, ekonomikai ir asmeniui. Šios įžvalgos ne tik išryškina švietimo galimybių vertę, bet ir pabrėžia švietimo, kaip sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo skatinimo priemonės, potencialą.