Pratimai veiksmingai skatina ląstelių atsinaujinimą
Klausyti
Naujausi tyrimai atskleidė svarbų ryšį tarp ilgalaikių pasipriešinimo pratimų ir ląstelių autofagijos, kuri yra gyvybiškai svarbi ląstelių sveikatai ir ilgaamžiškumui, stiprinimo. Šis atradimas - tai pagrindinė sisteminės apžvalgos, kurioje buvo analizuojami 26 žmonių tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant tam, kaip skirtingos fizinio krūvio formos ir intensyvumas veikia organizmo autofagijos žymenis, išvada.
Kas yra autofagija?
Autofagija - tai pagrindinis ląstelių procesas, kurio metu ląstelės suardo ir perdirba savo pačių komponentus per vidinę sistemą, panašią į ląstelių "atliekų tvarkymą". Šis procesas yra labai svarbus ląstelių sveikatai palaikyti, reaguojant į stresą ir kontroliuojant kokybę, pašalinant pažeistas organeles, neteisingai sulankstytus baltymus ir patogenus. Žodis "autofagija" kilęs iš graikų kalbos žodžių "auto" (auto) ir "valgymas" (phagy), pažodžiui reiškiančių "savęs valgymą".
Šio proceso metu susidaro dvigubos membranos pūslelės, vadinamos autofagosomomis, kurios sugeria ląstelių liekanas. Šios autofagosomos susijungia su lizosomomis, fermentų pripildytomis organelėmis, ir suformuoja autolizosomas, kuriose pagrobtas turinys suardomas ir perdirbamas. Šis perdirbimo procesas suteikia ląstelei gyvybiškai svarbių komponentų, pavyzdžiui, aminorūgščių ir riebalų rūgščių, kurie gali būti pakartotinai panaudoti naujų ląstelės komponentų sintezei.
Autofagija atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose fiziologiniuose procesuose, įskaitant išgyvenimą maisto medžiagų bado metu, vystymąsi, senėjimą ir imunitetą. Ji taip pat padeda užkirsti kelią tokioms ligoms kaip vėžys, neurodegeneracija ir infekcijos. Autofagijos reguliacijos sutrikimai yra susiję su daugeliu ligų, todėl autofagija yra svarbi kaip taikinys, į kurį galima įsikišti gydant.
Manipuliavimas autofagija: raktas į senėjimo sulėtinimą
Autofagija - organizmo pažeistų ląstelių šalinimo ir naujų, sveikesnių ląstelių regeneravimo mechanizmas - vis dažniau pripažįstama kaip svarbus senėjimo proceso komponentas. Autofagijos skatinimo būdai yra badavimas, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, rapamicinas ir litis, ir net fiziniai metodai, pavyzdžiui, gydymas ultragarsu. Tačiau šis procesas turi būti kruopščiai subalansuotas, nes per didelis autofagijos stimuliavimas gali turėti žalingą poveikį, ypač tokiems procesams kaip DNR pažeidimų taisymas.
Fiziniai pratimai ir autofagija: ką rodo moksliniai tyrimai
Fizinių pratimų mokslo srityje autofagijos, ypač mitofagijos - specifinio pažeistų mitochondrijų pašalinimo - aktyvinimas yra plačiai ištirtas. Tyrimai su gyvūnais tvirtai patvirtina fizinio krūvio sukeltą autofagiją, tačiau žmonių tyrimai rodo, kad reakcija į ją yra nevienareikšmė. Aptariamoje sisteminėje apžvalgoje autofagijos žymenys, tokie kaip LC3-II ir SQSTM1, buvo matuojami įvairiuose audiniuose po fizinio krūvio. Skirtingo intensyvumo ir tipo pratimų rezultatai buvo nevienodi, tačiau aiškus modelis išryškėjo po pasipriešinimo treniruočių.
Po ūmių pasipriešinimo pratimų paprastai buvo pastebėtas autofagijos žymenų sumažėjimas. Tačiau po ilgesnio pasipriešinimo treniruočių laikotarpio šių žymenų pastebimai padaugėjo, o tai rodo sustiprėjusį autofaginį aktyvumą. Priešingai, vidutinio sunkumo ir intensyvios ištvermės pratybose šių autofagijos žymenų pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nors kitų autofagijos ir mitofagijos žymenų, tokių kaip BNIP3, Beclin-1 ir ATG12, kiekis buvo padidėjęs.
Be to, reakcija į fizinį krūvį taip pat priklausė nuo audinių. Pavyzdžiui, pasipriešinimo pratimai paprastai sumažino LC3-II kiekį ir padidino SQSTM1 kiekį skeleto raumenyse, o tai rodo sumažėjusią autofagiją. Priešingai, periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse (PBMC) fiziniai pratimai, atrodo, skatino autofagiją. Tai rodo skirtingus autofagijos reguliavimo mechanizmus įvairiuose audiniuose.
Baigiamosios įžvalgos apie fizinį krūvį ir autofagiją
Tyrimas pabrėžia, kad ilgalaikės pasipriešinimo treniruotės gali būti veiksmingiausia fizinių pratimų rūšis, skatinanti žmonių autofagiją. Tačiau kitų fizinių pratimų, pavyzdžiui, ištvermės treniruočių, galimą naudą sveikatai gali lemti kiti, ne autofagijos, mechanizmai.
Šio tyrimo trūkumai yra šie: jis paremtas baltymų žymenų Western blot analize ir daugiausia dėmesio skiriama tik skeleto raumenims ir PBMC, o tyrime dalyvavo jauni ir vidutinio amžiaus sveiki dalyviai. Nepaisant šių apribojimų, tyrimo rezultatai atveria naujas galimybes ištirti, kaip galima optimizuoti fizinį krūvį, kad būtų pagerintas ląstelių atjaunėjimas ir kovojama su senėjimu.
Prisijunkite prie ilgaamžiškumo kelionės
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite naujausias įžvalgas, patarimus ir atradimus, kaip gyventi ilgiau ir sveikiau. Gaukite informacijos ir įkvėpimo iš mūsų kuruojamo turinio, siunčiamo tiesiai į savo pašto dėžutę.
