Mankšta siejama su mažesne Parkinsono ligos rizika

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad, į savo kasdienybę įtraukus reguliarius fizinius pratimus, moterims gali gerokai sumažėti rizika susirgti Parkinsono liga. Užsiimant tokia veikla kaip važinėjimas dviračiu, vaikščiojimas, sodininkystė, valymas ir sportas gali pastebimai sumažėti tikimybė susirgti šia liga, kuri šiuo metu nėra išgydoma.

Tyrimo, kurį paskelbė Alexis Elbaz iš Inserm tyrimų centro Paryžiuje (Prancūzija), rezultatai parodė, kad aktyviausios moterys Parkinsono liga sirgo 25 % rečiau nei mažiausiai aktyvios jų kolegės. Šis atradimas grindžiamas plataus masto mokslinių tyrimų projektu, kuriame dalyvavo 95 354 moterys, daugiausia mokytojos, kurių vidutinis amžius buvo 49 metai ir kurios buvo stebimos 30 metų. Per šį laikotarpį 1074 dalyvėms buvo diagnozuota Parkinsono liga.

Tyrimo metu dalyvės, pildydamos net šešis klausimynus, išsamiai aprašė savo fizinę veiklą, pateikdamos informaciją apie kasdienius pasivaikščiojimus, lipimą laiptais, namų ruošos darbus, sodininkystę ir sportą. Ši veikla buvo vertinama naudojant metabolinį užduoties ekvivalentą (MET), kad būtų įvertintos energijos sąnaudos; energingesnė veikla, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, buvo vertinama aukščiau nei lengvesnės užduotys, tokios kaip vaikščiojimas ar valymas.

Tyrimo pradžioje vidutinis fizinio aktyvumo lygis buvo 45 METs valandos per savaitę. Moterys buvo suskirstytos į keturias grupes, iš kurių aktyviausios grupės vidutiniškai per savaitę praleisdavo 71 METs valandą, o mažiausiai aktyvios grupės - 27 METs valandas. Pažymėtina, kad aktyviausių moterų grupėje buvo mažiau Parkinsono ligos atvejų - 246, palyginti su 286 mažiausiai sportuojančių moterų grupėje.

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad fizinio aktyvumo lygis smarkiau mažėjo dešimtmetį iki Parkinsono ligos diagnozės nustatymo, greičiausiai dėl ankstyvųjų simptomų atsiradimo. Šis dėsningumas rodo, kad fiziniai pratimai gali būti ne tik prevencinė priemonė, bet ir ankstyvos ligos pradžios rodiklis.

Tyrėjai atsižvelgė į įvairius veiksnius, įskaitant gyvenamąją vietovę, menstruacijų istoriją, menopauzės statusą, rūkymo įpročius, mitybą ir esamus sveikatos sutrikimus, tokius kaip aukštas kraujospūdis, diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos. Net ir atlikus šiuos koregavimus, duomenys rodė, kad tarp fiziškai aktyviausių moterų rizika susirgti Parkinsono liga buvo 25 % mažesnė, ir šis rodiklis išliko stabilus vertinant aktyvumo lygį iki diagnozės nustatymo likus 15 ar 20 metų.

Elbaz pabrėžia, kad šie duomenys turėtų paskatinti kurti intervencines programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią Parkinsono ligai didinant fizinį aktyvumą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad fiziniai pratimai yra ekonomiškai efektyvi strategija, padedanti stiprinti bendrą sveikatą, todėl rekomenduojama įtraukti reguliarų fizinį aktyvumą į moterų gyvenimo būdą kaip priemonę, galinčią apsaugoti nuo šios silpnėjančios ligos.