Laikas gamtoje

Netrukdomas buvimas gamtoje mažina kortizolio (streso hormono) kiekį ir labai pagerina nuotaiką.

Šį įprotį papildykite bent 15 minučių per dieną praleisdami augalų kupinoje aplinkoje (pvz., botanikos sode, miške, parke ir pan.).

Miestuose mus nuolat veikia triukšmas ir oro tarša bei nesuskaičiuojama daugybė trukdžių, tokių kaip parduotuvės, šviesos, pastatai, žmonės, eismas ir pan. Įvairioms miesto formoms ir tekstūroms apdoroti reikia daug protinės energijos, todėl labai apkraunamos smegenų sritys, atsakingos už atmintį, problemų sprendimą ir susikaupimą.

Didžiąją žmogaus evoliucijos dalį jis praleido gyvendamas gamtoje. Dėl to mūsų smegenys daug geriau priprato apdoroti informaciją apie natūralius vaizdus ir garsus, o ne tuos, kurie sklinda iš judrios pramoninės aplinkos. Mūsų smegenys užprogramuotos taip, kad joms reikia augalų ir natūralios aplinkos, kur jos galėtų visiškai atkurti savo pažintinius gebėjimus.

Padovanokite sau dovaną sąmoningai patirti gamtą. Žiūrėkite į medžius, gėles, paukščius ir vabzdžius. Jie, kaip ir jūs, yra to paties gamtos rato dalis. Viskas aplink jus visada gyva, nuolat juda, nors jūsų užsiėmęs protas gali ne iš karto tai pastebėti. Duokite sau laiko. Žvilgsnis į vieną medį gali tapti vienu iš nepaprastų potyrių, kuriuos patyrėte per kurį laiką. Tiesiog išlikite jai atviri.

Streso lygio mažinimas

Buvimas gamtoje mažina streso lygį organizme, todėl mažėja biologinis amžius ir mirtingumo rizika.

Moksliškai įrodyta, kad stresas, nerimas ir panika turi neigiamą ir ilgalaikį fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, didelis streso kiekis, kurį žmogus patiria visą gyvenimą, gali lemti ankstyvą mirtį.

Akių sveikata

Vieno tyrimo išvadose teigiama, kad dvi valandos buvimo lauke natūralioje dienos šviesoje yra labai naudingos akims, pavyzdžiui, mažina trumparegystės (trumparegystės) riziką. Tai gali būti susiję su melanopsino ganglijų ląstelėmis akyse. Šios ląstelės atneša augimo veiksnius (molekules, skatinančias ląstelių gijimą ir atsinaujinimą) ir kraują į akies lęšiuką judinančius neuronus ir raumenis. Jos taip pat atsakingos už cirkadinio ritmo, kuris labai svarbus miegui, kontrolę. Pasirodžius dienos šviesai, melanopsino ganglijų ląstelės tampa aktyvesnės, o tai teigiamai veikia bendrą akių ir organizmo sveikatą.

Prior et al. The Association Between Perceived Stress and Mortality Among People With Multimorbidity (Suvokiamo streso ir mirtingumo ryšys tarp sergančiųjų įvairiomis ligomis): A Prospective Population-Based Cohort Study. American Journal of Epidemiology 2016. https://doi.org/10.1093/aje/kwv324

Malik et al. Association of Perceived Stress Levels With Long-term Mortality in Patients With Peripheral Artery Disease (Suvokiamo streso lygio ryšys su ilgalaikiu mirtingumu sergant periferinių arterijų liga). JAMA Network Open 2020. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2020.8741

Palma-Gudiel et al. Psychosocial stress and epigenetic aging (Psichosocialinis stresas ir epigenetinis senėjimas). International Review of Neurobiology 2020. https://doi.org/10.1016/bs.irn.2019.10.020

Aparna Ramasubramanian MD, Sunlight exposure reduces myopia in children (Saulės šviesos poveikis mažina vaikų trumparegystę), 2018. https://www.aao.org/editors-choice/sunlight-exposure-reduces-myopia-in-children