Jautienos keitimo žuvimi nauda sveikatai

Neseniai žurnale "BMJ Global Health" paskelbtame novatoriškame tyrime pabrėžta, kad raudoną mėsą pakeitus pašarinėmis žuvimis, pavyzdžiui, ančiuviais, silkėmis ir sardinėmis, gaunama daug naudos sveikatai. Tyrime teigiama, kad toks mitybos pakeitimas iki 2050 m. galėtų padėti išvengti iki 750 000 ankstyvų mirčių ir gerokai sumažinti neįgalumą dėl su mityba susijusių ligų.

Pašarinės žuvys, kurių gausu ir kurios yra įperkamos, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, yra perspektyvi alternatyva raudonai mėsai, kuri dažnai siejama su įvairiomis neinfekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, koronarine širdies liga, insultu, diabetu ir storosios žarnos vėžiu. Šios ligos ypač paplitusios mažiau pasiturinčiuose regionuose, o tai dar labiau apsunkina visuomenės sveikatos problemas.

Pasauliniai mitybos pokyčiai ir jų pasekmės

Tyrėjai parengė keletą scenarijų, pagal kuriuos numatė mitybos tendencijas 137 šalyse iki 2050 m. Taikydami lyginamojo rizikos vertinimo sistemą, jie analizavo, kaip raudonos mėsos pakeitimas pašarine žuvimi galėtų sumažinti su mityba susijusių suaugusiųjų neinfekcinių ligų naštą pasaulyje. Analizė parodė, kad pirmenybę teikiant žuvies platinimui vietovėse, kuriose šiuo metu suvartojama mažai žuvies, būtų galima gerokai sumažinti pasaulinę ligų naštą.

Prognozuojama, kad perėjimas prie pašarinės žuvies galėtų išgelbėti nuo 500 000 iki 750 000 gyvybių ir sutrumpinti neįgaliųjų gyvenimo metus nuo 8 iki 15 milijonų, o didžiausia nauda būtų pastebima mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Pagrindinė nauda sveikatai būtų sumažėjęs sergamumas išemine širdies liga.

Lemiamas mitybos vaidmuo valdant lėtines ligas

Neinfekcinės ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, dėl jų kasmet miršta 41 mln. žmonių, o tai sudaro 74 proc. visų mirčių pasaulyje. Nerimą kelia tai, kad 77 proc. jų įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Mityba yra labai svarbi šių ligų paplitimui ir valdymui, o raudonos mėsos vartojimas yra svarbus rizikos veiksnys.

Naujausi tyrimai vis dažniau sieja raudonos mėsos, ypač jautienos, kiaulienos ir avienos, ir perdirbtos mėsos vartojimą su didesne pagrindinių ligų rizika. Tyrimo autoriai ragina strategiškai keisti mitybą: "Kad sumažintume su mityba susijusių neinfekcinių ligų naštą, neaukojant aplinkos sveikatos, iki 2050 m. turime apriboti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriančios raudonos mėsos vartojimą ir pereiti prie sveikų ir aplinkai nekenksmingų maisto produktų."

Pašarinių žuvų nauda aplinkai ir sveikatai

Nors pašarinės žuvys negali visiškai pakeisti raudonos mėsos pasauliniu mastu, tačiau įtraukus jas į mitybos racioną, daugelyje šalių vidutinis paros žuvies suvartojimas galėtų padidėti beveik iki rekomenduojamų 40 kcal. Prognozuojama, kad toks koregavimas iki 2055 m. galėtų sumažinti pagrindinių neinfekcinių ligų paplitimą 2 proc.

Šis perėjimas ne tik žada didelę naudą sveikatai, bet ir dera su aplinkos tvarumu. Pašarinės žuvys yra žemesnėje maisto grandinės dalyje, joms reikia mažiau pašarų ir, palyginti su gyvulininkyste, jos paprastai palieka mažesnį anglies dioksido pėdsaką, todėl jos yra ekologiškai atsakingas pasirinkimas.

Tyrimo išvadose pateikiami įtikinami argumentai, kodėl reikėtų pereiti nuo raudonos mėsos prie pašarinių žuvų, nes tai yra praktinis sprendimas, kaip kovoti su didėjančia su mityba susijusių lėtinių ligų banga ir skatinti pasaulinę sveikatą, ypač pažeidžiamuose regionuose. Tokie pokyčiai galėtų gerokai sumažinti pasaulinę ligų naštą ir pagerinti milijonų žmonių gyvenimo kokybę, o tai rodo, kad reikia bendrų pasaulinių pastangų mitybos valdymo ir visuomenės sveikatos strategijos srityje. Galimybė išgelbėti šimtus tūkstančių gyvybių ir kartu suteikti naudos planetai pabrėžia, kad pasaulio valstybės skubiai raginamos imtis veiksmų ir persvarstyti bei pakeisti savo mitybos gaires ir maisto paskirstymo prioritetus.

Pašarinių žuvų, kaip mitybos pasirinkimo, nauda sveikatai ir iššūkiai

Perėjimas nuo raudonos mėsos prie pašarinės žuvies gali būti labai naudingas sveikatai, kaip pabrėžė Rush universiteto Sveiko senėjimo instituto (RUSH Institute for Healthy Aging, Rush University System for Health) gydytojas mokslininkas Thomas M. Hollandas. Tyrime nedalyvavęs daktaras M. Hollandas pabrėžė galimą cholesterolio lygio, smegenų ir širdies ir kraujagyslių sveikatos pagerėjimą, kurį daugiausia lemia pašarinėje žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys, tokios kaip EPA ir DHA. Žinoma, kad šios riebalų rūgštys padeda mažinti uždegimą, kraujospūdį, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Eliza Whitaker, MS, RDN, registruota dietologė ir medicininės mitybos konsultantė, dar kartą patvirtino šiuos teiginius. Ji pažymėjo, kad omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali sumažinti tam tikrų rūšių vėžio riziką. Whitaker pabrėžė, kad pašarinėse žuvyse yra ne tik omega-3, bet ir daug pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant vitaminus D ir B12 bei mineralus, pavyzdžiui, kalcį, geležį ir cinką.

Priešingai, Pasaulio sveikatos organizacija raudoną mėsą priskyrė prie potencialiai kancerogeninių medžiagų, o tyrimai rodo, kad jos vartojimas susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio, diabeto ir išeminės širdies ligos rizika. Sophie Lauver, MS, RD, pabrėžė, kad žuvyje paprastai būna mažiau su maistu gaunamų pažangiųjų glikacijos galutinių produktų (AGE), kurie susiję su oksidaciniu stresu ir uždegimu ir prisideda prie lėtinių ligų.

Todėl pašarinės žuvys yra ne tik maistiniu požiūriu turtinga alternatyva, bet ir dėl mažesnio sočiųjų riebalų ir AGEs kiekio gali mažiau prisidėti prie ligų atsiradimo.

Augalinės alternatyvos omega-3 riebalų rūgštims

Ieškantiems augalinių omega-3 šaltinių, galima rinktis riešutus, sėklas ir jūros mikrodumblius. Lauveris pabrėžė, kad jūrų mikrodumbliai yra tiesioginis DHA ir EPA - tų pačių omega-3, kurių yra žuvyje - šaltinis. Todėl mikrodumbliai yra puikus pasirinkimas vegetarams ir veganams, leidžiantis jiems visiškai atsisakyti žuvies vartojimo.

Riešutai ir sėklos, pavyzdžiui, ispaninio šalavijo sėklos, linų sėmenys ir graikiniai riešutai, suteikia alfa-linoleno rūgšties (ALA), kurią organizmas iš dalies gali paversti EPA ir DHA, taip pat suteikia maistinių skaidulų - esminės maistinės medžiagos, kurios nėra pašarinėse žuvyse, pridūrė Whitaker.

Jūros gėrybių įtraukimas į mitybą: iššūkiai ir svarstymai

Nepaisant sveikatai naudingų savybių, tyrime nėra visiškai išnagrinėtos pasaulinės galimybės įtraukti pašarines žuvis į racioną. Dr. Hollandas paminėjo, kad toks perėjimas yra vidutiniškai įmanomas dėl mažesnės pašarinių žuvų kainos, palyginti su raudona mėsa. Tačiau jis atkreipė dėmesį į iššūkius mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kur galimybės gauti maistingo maisto gali būti ribotos.

Todėl skatinant mitybos pokyčius reikia atsižvelgti į ekonomines realijas, todėl gali prireikti subsidijų ir švietimo programų, kad būtų užtikrintas prieinamumas visiems gyventojams. Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad prieinamumas tebėra iššūkis, ypač neturinčiose išėjimo prie jūros Afrikos ir Centrinės Azijos teritorijose.

Whitaker pasiūlė konservuotą žuvį kaip biudžetui palankesnę ir prieinamesnę šviežios ar šaldytos žuvies alternatyvą, ypač tiems, kurie gyvena toli nuo pakrančių ir yra susirūpinę dėl maisto saugos.

Tačiau kultūrinės preferencijos raudonai mėsai, peržvejojimo problemos ir ekosistemų sutrikimai taip pat kelia didelių sunkumų, trukdančių visame pasaulyje pereiti prie pašarinių žuvų vartojimo. Dr. Holland padarė išvadą, kad nors novatoriški sprendimai yra būtini ir sveikintini, jie lieka teoriniai, jei nebus skiriama pakankamai lėšų infrastruktūrai, švietimui ir prevencinėms priemonėms.

Apibendrinant galima teigti, kad nors raudonos mėsos keitimas pašarinėmis žuvimis yra labai naudingas sveikatai, praktiniai tokio mitybos pokyčio iššūkiai reikalauja kruopštaus apsvarstymo ir strateginio planavimo, kad būtų pasiektas įmanomas ir tvarus pasaulinis mitybos pokytis.