Itin apdorotas maistas sutrumpina gyvenimo trukmę

2024 m. vasario mėn. žurnale "British Medical Journal" išspausdintame tyrime, apie kurį rašoma visame pasaulyje, kritiškai analizuojami itin perdirbti maisto produktai ir jų poveikis sveikatai. Šioje išsamioje apžvalgoje, kurioje dalyvavo beveik 10 mln. dalyvių, pabrėžiamas ryškus ryšys tarp didelio šių maisto produktų vartojimo ir padidėjusios ankstyvos mirties bei su senėjimu susijusių lėtinių ligų, tokių kaip nutukimas, širdies ligos ir diabetas, rizikos.

Pažymėtina, kad tyrime taip pat nustatytas ryšys tarp itin apdorotų maisto produktų ir psichikos sveikatos problemų. Ši išvada atitinka funkcinės medicinos akcentuojamą mitybos ir gyvenimo būdo svarbą psichologinei gerovei, o tai yra svarbus momentas siekiant suprasti platesnį mūsų mitybos pasirinkimų poveikį.

Tyrėjai nustatė sąsajas tarp didelio itin apdorotų maisto produktų vartojimo ir 32 sveikatos rodiklių, iš kurių daugiau kaip 70 % įvertintų būklių gali būti susijusios su tokiais mitybos įpročiais. Toks platus sąsajų spektras rodo, kad būtina nuodugniau ištirti šių maisto produktų poveikį mūsų sveikatai.

Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė vidutinio amerikiečio suvartojamų kalorijų gaunama iš itin perdirbtų maisto produktų, ir ši tendencija atsispindi Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Prancūzija, Ispanija ir Japonija šie rodikliai šiek tiek mažesni - nuo 25 iki 50 proc. Įdomu tai, kad Italija ir Kolumbija išsiskiria iš kitų šalių, kuriose itin perdirbto maisto suvartojama mažiau nei 20 %.

Šie duomenys rodo, kad būtina keisti mitybos supratimą ir praktiką visame pasaulyje. Pripažinti ir sumažinti itin perdirbtų maisto produktų vartojimą galėtų būti labai svarbus žingsnis siekiant pagerinti visuomenės sveikatą ir ilgaamžiškumą.

Ypač apdorotų maisto produktų iššifravimas: kaip įveikti minų lauką

Ypač perdirbti maisto produktai iš esmės yra šiuolaikinės mitybos pagrindas, kuris pagal NOVA klasifikaciją apibrėžiamas kaip produktai, stipriai modifikuoti pramoniniais procesais. Šie produktai paprastai būna labai nutolę nuo natūralios būsenos, juose yra daug cheminių priedų, skirtų skoniui, tekstūrai ir konservavimui, ir juose yra mažai sveikų maisto produktų, jei iš viso jų yra. Išvengti jų yra iššūkis, nes jie paplitę prekybos centruose ir restoranuose, kur pasirinkimas dažnai nepriklauso nuo mūsų.

Atpažinti itin perdirbtus maisto produktus paprasta: ieškokite pramoniniu būdu pagamintų produktų, turinčių daug kalorijų, druskos ar pridėtinio cukraus ir mažai pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Jų sudėtyje paprastai yra komponentų, kurie paprastai nenaudojami gaminant maistą namuose, pavyzdžiui, dirbtinių kvapiųjų medžiagų, dažiklių, stabilizatorių ir konservantų, todėl jie yra ne tik patrauklesni, bet ir gerokai ilgiau išsilaiko.

Tokių maisto produktų vartojimas yra susijęs su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis sveikatai, įskaitant lėtinį uždegimą ir susijusias ligas. Tai iš dalies susiję su žarnyno sveikatos pakitimais ir padidėjusiu organizmo uždegimu. Be to, šie maisto produktai yra sukurti taip, kad sukelia priklausomybę, todėl skatina juos vartoti daugiau nei maistingesni maisto produktai.

Dažniausiai pasitaikantys itin apdorotų maisto produktų pavyzdžiai apima daugybę kasdienių produktų - nuo supakuotų užkandžių, sausainių ir ledų iki paruoštų valgyti patiekalų, pavyzdžiui, greitai paruošiamų sriubų ir šaldytų picų. Šiai kategorijai priskiriami net iš pažiūros nekalti produktai, pavyzdžiui, saldinti jogurtai, aromatizuotos sultys ir kai kurie pusryčių dribsniai, o tai rodo, kad jie kelia daug sunkumų, susijusių su sveikos mitybos palaikymu.

Ar įspėjimai ant itin perdirbtų maisto produktų galėtų išgelbėti milijonus gyvybių?

Siūlymas įspėjimus apie žalą sveikatai pridėti prie itin perdirbtų maisto produktų arba apriboti jų reklamą gali skambėti radikaliai, tačiau istorinės paralelės su tabako sveikatos saga yra stulbinančios. XX a. pradžioje-XX a. viduryje buvo pamažu pripažįstama tabako keliama rizika sveikatai, o galiausiai buvo padaryti reikšmingi reguliavimo pakeitimai. Skirtingai nei tabakas, maistas yra būtinas išgyvenimui, o tai apsunkina pastangas reguliuoti itin apdorotus maisto produktus, atsižvelgiant į tokias problemas kaip maisto apartheidas, įperkamumas ir prieinamumas.

Kova su tabako keliama grėsme visuomenės sveikatai truko dešimtmečius. Ji prasidėjo nuo 1929 m. JAV generalinio chirurgo įspėjimo, paskelbto po rūkymo bumo XX a. pradžioje. Didelė pažanga buvo pasiekta tik 1964 m., kai buvo paskelbta svarbi generalinio chirurgo ataskaita, kurioje rūkymas siejamas su vėžiu ir lėtiniu bronchitu, todėl buvo priimti privalomi įspėjimai apie žalą sveikatai ir uždrausta tabako gaminių reklama. Ši kampanija buvo pasveikinta už tai, kad nuo 1964 iki 2012 m. užkirto kelią maždaug 8 milijonams ankstyvų mirčių.

Pereinant prie itin perdirbtų maisto produktų, Brazilijos mokslininkai 57 000 iš 541 160 ankstyvų mirčių 2019 m. sieja su tokia mityba. Jie teigia, kad sumažinus itin apdoroto maisto suvartojimą 10-50 proc. būtų galima išvengti iki 29 300 mirčių per metus. Ekstrapoliuojant į JAV, kur kasmet miršta apie 12,1 mln. žmonių, panašių priemonių taikymas galėtų išgelbėti daugiau kaip 6 mln. gyvybių per metus, o per kelis dešimtmečius - beveik 300 mln. gyvybių.

Nors šie skaičiai yra apytikriai ir gali skirtis, potenciali nauda visuomenei yra neabejotinai didelė ir skatina persvarstyti mūsų požiūrį į itin perdirbtus maisto produktus visuomenės sveikatos politikoje.