Ar kalorijų mažinimas gali pailginti jūsų gyvenimą?
Klausyti
Pasak senėjimo ekspertų, tyrimai rodo, kad tiek kalorijų ribojimas, tiek protarpinis badavimas gali pailginti gyvūnų gyvenimą. Kokią reikšmę tai gali turėti žmonėms?
Tyrimai rodo, kad kai laboratorinių pelių paros kalorijų suvartojimas sumažinamas 30-40 proc., jos vidutiniškai gyvena maždaug 30 proc. ilgiau. Ši strategija, vadinama kalorijų ribojimu, turi būti kruopščiai subalansuota, kad būtų išvengta nepakankamos mitybos, tačiau pakankamai didelė, kad sukeltų reikšmingas biologines reakcijas.
Pirmą kartą šis gyvenimą pailginantis poveikis buvo pastebėtas XX a. trečiajame dešimtmetyje, o vėlesni, per pastaruosius 90 metų atlikti tyrimai patvirtino šias išvadas įvairioms rūšims - nuo kirminų iki beždžionių. Be to, šiuose tyrimuose dažnai nurodoma, kad gyvūnai, kuriems ribojamas kalorijų kiekis, rečiau serga vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis, susijusiomis su senėjimu.
Tačiau, nepaisant išsamių tyrimų su gyvūnais, išlieka daug klausimų. Mokslininkai ir toliau diskutuoja dėl šio reiškinio mechanizmų ir dėl to, ar svarbesnis vaidmuo tenka kalorijų suvartojimo mažinimui, ar jų suvartojimo laikui (kaip, pavyzdžiui, pertraukiamo badavimo atveju).
Tikras iššūkis yra nustatyti, ar šią naudą galima pakartoti žmonėms. Senėjimo tyrimų srityje yra daug ekspertų, kurie patys su savimi išbando įvairius mitybos metodus, tačiau patikimų ilgaamžiškumo tyrimų su žmonėmis yra nedaug ir juos atlikti sudėtinga dėl jų trukmės.
Nagrinėdami svarbiausius svarbiausių tyrimų su gyvūnais rezultatus, pateikiame, ką jie potencialiai galėtų reikšti žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Kodėl mažiau kalorijų gali lemti ilgesnį gyvenimą?
Klausimas, kaip kalorijų ribojimas gali pailginti gyvenimą, yra sudėtingas, o daugelis teorijų nurodo evoliucines šaknis. Gamtoje gyvūnai, įskaitant pirmuosius žmones, išgyveno gausos ir nepritekliaus ciklus. Todėl jų biologinės sistemos prisitaikė ne tik išgyventi, bet ir klestėti abiejomis sąlygomis.
Viena iš hipotezių teigia, kad kalorijų ribojimas didina ląstelių atsparumą stresui. Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro San Antonijuje profesorius Džeimsas Nelsonas (James Nelson) pastebi, kad pelės, kurios maitinasi ribotai, geriau toleruoja toksinus ir greičiau atsigauna po traumų.
Kita teorija susijusi su medžiagų apykaita. Vartojant mažiau kalorijų paprastai sulėtėja medžiagų apykaitos procesai. Dr. Kim Huffman, Djuko universiteto Medicinos mokyklos docentė, aiškina: "Sumažinus medžiagų apykaitos aktyvumą, organizmo sistemos mažiau dėvisi, o tai gali pailginti gyvenimo trukmę - panašiai kaip sulėtinus automobilio greitį galima išsaugoti jo padangas."
Be to, ribojant kalorijų kiekį, organizmo energija priklauso ne nuo gliukozės. Manoma, kad šis pokytis pagerina medžiagų apykaitos sveikatą ir skatina ilgaamžiškumą. Autofagijos procesas, kurio metu ląstelės virškina ir energijai panaudoti perdirba savo sugedusias dalis, čia atlieka svarbų vaidmenį, gerindamas ląstelių funkcijas ir mažindamas su amžiumi susijusių ligų atsiradimą.
Dr. Ričardas Mileris (Richard Miller) iš Mičigano universiteto pabrėžia, kad ilgaamžiškumas, pastebėtas tarp pelių, kurioms ribojamas kalorijų kiekis, daugiausia susijęs su tuo, kad jų ligos, paprastai siejamos su senėjimu, pasireiškia vėliau arba visai nepasireiškia.
Vis dėlto kalorijų ribojimo poveikis gyvenimo trukmei nėra visuotinai teigiamas. Reikšminga priešingybė - 2010 m. daktaro Nelsono atliktas tyrimas su genetiškai skirtingomis pelėmis, atskleidęs, kad nors kai kurios iš jų, laikydamosi sumažinto kaloringumo dietos, gyveno ilgiau, kitų gyvenimo trukmė sutrumpėjo. Ši išvada paneigė įprastą nuomonę, kad kalorijų ribojimas visuotinai prailgina gyvenimą. Dr. Nelsonas pastebėjo, kad tokios prielaidos mokslinėje literatūroje yra visur paplitusios, ir pabrėžė, kad šis tyrimas sukėlė diskusiją.
Dr. Nelsono tyrimo kritikai teigia, kad jis neturėtų užgožti dešimtmečius kauptų patikimų įrodymų, patvirtinančių kalorijų ribojimo naudą. Dr. Miller teigia, kad sutelkiant dėmesį į šį vieną tyrimą ignoruojama daugybė tyrimų, rodančių nuoseklų teigiamą poveikį.
Be to, ilgalaikiai beždžionių tyrimai davė nevienareikšmiškų rezultatų. 2009 ir 2012 m. paskelbti daugiau nei 20 metų trukę tyrimai parodė, kad nors abiejuose tyrimuose pastebėtas su kalorijų ribojimu susijęs sveikatos pagerėjimas, tik vienoje grupėje reikšmingai pailgėjo gyvenimo trukmė ir sumažėjo sergamumas su amžiumi susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis ir diabetu.
Ši tebesitęsianti diskusija rodo, kad sudėtinga gyvūnų modelių rezultatus pritaikyti žmonėms ir kad reikia geriau suprasti, kaip kalorijų ribojimas gali paveikti senėjimą ir ilgaamžiškumą.
Kokį vaidmenį ilgaamžiškumui atlieka protarpinis badavimas?
Esant skirtingiems kalorijų ribojimo tyrimų rezultatams, kai kurie mokslininkai tiria, ar valgymo laikas gali turėti tokią pat ar net didesnę įtaką nei suvartojamų kalorijų kiekis. Į šį mitybos ribojimo aspektą, vadinamąjį protarpinį badavimą, vis daugiau dėmesio kreipiama dėl to, kad jis gali reikšmingai paveikti gyvenimo trukmę.
Šią teoriją išryškina vienas pastebimas skirtumas dviejuose garsiuose beždžionių tyrimuose. 2009 m. Viskonsino universitete atlikto tyrimo metu beždžionėms, kurioms buvo ribojamas kalorijų kiekis, kasdien buvo duodamas vienas valgis, o jo likučiai buvo pašalinami iki vėlyvos popietės, todėl priverstinis badavimas truko apie 16 valandų. Priešingai, 2012 m. Nacionalinio senėjimo instituto atliktame tyrime beždžionės buvo maitinamos du kartus per dieną, o maisto buvo galima gauti per naktį. Pažymėtina, kad Viskonsino beždžionės, kurių badavimo laikotarpis buvo ilgesnis, buvo ilgaamžiškesnės.
Šis ryšys tarp maitinimosi laiko ir gyvenimo trukmės buvo toliau nagrinėjamas atliekant naujesnį tyrimą su pelėmis, kai buvo tikrinamas kalorijų ribojimo poveikis, esant skirtingai prieigai prie maisto. Vienos pelės galėjo valgyti per dvi valandas, kitos - per 12 valandų, o trečios grupės pelės turėjo nuolatinę 24 valandų prieigą prie mažai kalorijų turinčio maisto. Lyginant su kontroline grupe, kuriai buvo neribojama galimybė gauti visavertį maistą, pelės, kurioms 24 valandas buvo prieinama mažai kaloringa dieta, gyveno 10 proc. ilgiau. Tačiau tų pelių, kurių mityba buvo apribota tam tikrais laikotarpiais, gyvenimo trukmė pailgėjo iki 35 proc.
Prie 2012 m. atlikto beždžionių tyrimo prisidėjęs N.I.A. vyresnysis tyrėjas Rafaelis de Kabo (Rafael de Cabo) dabar mano, kad badavimo trukmė gali būti tokia pat svarbi, kaip ir pats kalorijų ribojimas, siekiant skatinti ilgaamžiškumą. Tai rodo, kad valgymo ir badavimo modeliai gali turėti didelę reikšmę ne tik gyvūnų modeliams, bet ir žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Galimos kalorijų ribojimo ir protarpinio badavimo naudos žmonių ilgaamžiškumui tyrimas
Nustatyti, ar pertraukiamas badavimas, kalorijų ribojimas, ar abu šie būdai gali pailginti žmogaus gyvenimą, tebėra sudėtingas klausimas. Pasak daktaro Nelsono, "neturime įrodymų, kad tai pailgina žmonių gyvenimą", o tai neatmeta tokios galimybės, tačiau pabrėžia, kad tokius duomenis sunku gauti, nes jiems surinkti reikia viso gyvenimo.
Vienas iš reikšmingų bandymų ištirti šį klausimą buvo Calerie tyrimas, kuriame buvo tiriamas 25 % kalorijų sumažinimo per dvejus metus poveikis daugiau nei 100 sveikų suaugusiųjų. Dalyviai gavo patarimų, kaip planuoti maistą, ir nuolatinę paramą, kad galėtų laikytis nustatytų mitybos tikslų. Tačiau dėl to, kad laikytis tokios griežtos dietos buvo sudėtinga, jie vidutiniškai sumažino kalorijų kiekį tik apie 11 %.
Nepaisant to, palyginti su kontroline grupe, kalorijų suvartojimą sumažinusiems asmenims pagerėjo keli širdies ir medžiagų apykaitos rodikliai, pavyzdžiui, kraujospūdis ir jautrumas insulinui, taip pat sumažėjo uždegimo lygis.
Tyrimo metu taip pat buvo vertinamas "biologinis amžius", atliekant įvairius kraujo tyrimus dvejų metų pradžioje ir pabaigoje. Du tyrimai neparodė jokių reikšmingų pokyčių, tačiau trečiasis parodė, kad kalorijų ribojimas sulėtino senėjimo procesą, nors jo ir nesustabdė. "Kalorijų ribojimas nepadarė žmonių jaunesnių, tačiau sulėtino jų senėjimo greitį", - pažymėjo tyrime dalyvavęs daktaras Huffmanas.
Dr. Mileris pabrėžia, kad tyrimas atskleidžia, jog nerealu pasiekti 25-40 proc. kalorijų sumažinimo žmonėms - įprastas naudos intervalas tyrimuose su gyvūnais - net ir turėdami didelę paramą, dalyviai nepasiekė šio tikslo.
Priešingai, daktaras de Cabo mano, kad rezultatai teikia vilčių, pabrėždamas, kad net ir kuklus 11 proc. sumažinimas turėjo teigiamą poveikį.
Tolimesniuose tyrimuose buvo nagrinėjamas protarpinis badavimas pagal įvairius kūno masės indeksus, o trumpalaikiuose tyrimuose gauti daug žadantys rezultatai, susiję su medžiagų apykaitos sveikata ir uždegimo mažinimu. Tačiau konkrečiame tyrime, kuriame dalyvavo 116 antsvorio turinčių ar nutukusių asmenų, nenustatyta jokios naudos tiems, kurie valgė per aštuonių valandų langą, nesumažindami suvartojamų kalorijų kiekio, palyginti su kontroliniais asmenimis.
Kai kurie tyrimai rodo, kad nedidelis antsvoris iš tikrųjų gali būti apsauginis veiksnys vėlesniame amžiuje. Tyrimai nuolat rodo, kad antsvoriui priskiriamų asmenų mirtingumo rizika yra mažesnė, palyginti su tais, kurie turi normalų ar per mažą svorį. Taip gali būti dėl to, kad vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančių asmenų kūno masė yra mažesnė, arba galbūt dėl to, kad aukštesnį KMI turintys asmenys turi daugiau raumenų masės. Dr. Huffmanas spėjo, kad didesnė kūno masė gali apsaugoti vėlesniais metais.
Nepaisant dešimtmečius trunkančių tyrimų, vis dar neaišku, kaip ilgaamžiškumo privalumus, gautus atlikus tyrimus su gyvūnais, galima pritaikyti žmonėms. Nors yra požymių, kad kalorijų ribojimas ir protarpinis badavimas gali prisidėti prie ilgesnio gyvenimo ir neabejotinai suteikti trumpalaikės naudos sveikatai, ypač širdies ir medžiagų apykaitos sveikatai, išlieka tikimybė, kad šios mitybos strategijos gali sukelti tik alkio jausmą ir turėti minimalų poveikį bendrai gyvenimo trukmei.
Prisijunkite prie ilgaamžiškumo kelionės
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite naujausias įžvalgas, patarimus ir atradimus, kaip gyventi ilgiau ir sveikiau. Gaukite informacijos ir įkvėpimo iš mūsų kuruojamo turinio, siunčiamo tiesiai į savo pašto dėžutę.
